LAIKO JUOSTA
Alaus istorija
17 faktų: nuo grūdų pėdsakų oloje iki namų aludarių bendruomenių.
Alus senesnis už daugelį dalykų, kurie šiandien atrodo neatsiejami nuo jo: apynius, butelius, šaldytuvus. Atrinkau 17 faktų apie tai, kaip keitėsi gėrimas ir jį verdantys žmonės.
Seniausi įrašai paremti archeologiniais tyrimais. Kur radiniai leidžia tik spėti, taip ir parašyta.
Senovės pėdsakai
Prieš maždaug 13 000 metų
Alus dar prieš žemdirbystę?
Raqefet oloje rasti krakmolo likučiai paskatino tyrėjus manyti, kad natufiečiai jau gamino fermentuotą grūdų gėrimą. Tai viena ankstyviausių aludarystės interpretacijų, bet ne tiksliai nustatyta alaus gimimo data. Senovinio gėrimo pėdsakai palieka vietos ir moksliniam ginčui.
Apie 3400–2900 m. pr. Kr.
Receptas iš indo dugno
Mijiaya vietovėje Kinijoje aptiktuose induose mokslininkai atpažino sorų, miežių, ašarėlių ir gumbų pėdsakus. Kartu su piltuvais ir kaitinimo įranga jie liudija sudėtingesnį darbą nei tiesiog palikti grūdus vandenyje. Recepto niekas neužrašė – jo sudėtį teko atkurti iš nuosėdų.
Apie 3100–3000 m. pr. Kr.
Alus patenka į apskaitą
Britų muziejuje saugoma molinė lentelė su alaus apskaitos įrašu ir penkių rūšių skaičių ženklais. Kol popieriaus dar nebuvo, kiekiams užrašyti tiko molis. Alus čia pasirodo ne legendoje, o gana praktiškame dokumente.
Apie 1981–1975 m. pr. Kr.
Kepykla ir alaus darykla po vienu stogu
Iš Meketrės kapo Egipte išliko medinis kepyklos ir daryklos modelis. Mažos figūrėlės mala grūdus, dirba prie indų ir krosnių. Duonos kepimas ir alaus gamyba pavaizduoti viename dirbtuvių komplekse: tiems patiems grūdams buvo daugiau nei viena paskirtis.
Apie 1920–1740 m. pr. Kr.
Gėrimas per šiaudelius
Ant senovinės molinės lentelės apvalkalo įspausto antspaudo matyti žmonės, geriantys per ilgus šiaudelius. Muziejaus apraše gėrimas laikomas fermentuotu skysčiu, tikriausiai alumi. Pats vaizdas tikras, o tai, kas buvo inde, jau tenka aiškinti atsargiau.
Daryklą keitę išradimai
1516
Bavarija nustato ingredientus
Bavarijos potvarkyje alui nurodyti miežiai, apyniai ir vanduo. Mielių šiame sąraše nebuvo. Šiandien dažnai minimas „Reinheitsgebot“ atsirado konkrečioje vietoje ir konkrečiomis aplinkybėmis – jo nereikėtų laikyti visos alaus įvairovės receptu.
1842
Pilzeno vardas tampa alaus stiliumi
Pilzene pradėtas virti „Pilsner Urquell“. Miesto vardą dabar atpažįstame ant daugybės pilsnerių, tačiau jie nėra vienodi: čekų ir vokiečių interpretacijos skiriasi. Vienas istorinis alus tapo atspirties tašku didelei šviesių lagerių šeimai.
1873
Šaltį ima gaminti mašina
Carl von Linde pateikė vieną ankstyvųjų savo šaldymo sistemos patentų. Aludariams mechaninis šaldymas reiškė galimybę mažiau priklausyti nuo žiemos ledo ir vėsių rūsių. Temperatūra palaipsniui tapo valdoma gamybos dalimi, mažiau priklausoma nuo metų laiko.
1876
Į alų pažiūrima pro mikroskopą
Louis Pasteur išleido „Études sur la Bière“ – tyrimus apie alų. Knygoje nagrinėjo mikroorganizmus ir aprašė įrangą, saugančią fermentuojamą alų nuo užteršimo. Švara darykloje gavo mokslinį paaiškinimą: svarbu ne tik nuplauti tai, ką matai.
1883
Viena mielių ląstelė pakeičia praktiką
Emil Christian Hansen išskyrė mielių ląstelę ir iš jos užaugino gryną kultūrą. Lapkritį ji pradėta naudoti „Carlsberg“ gamyboje. Tokia kultūra padėjo kartoti fermentacijos rezultatą, o darykla mielėmis dalijosi ir su kitais aludariais.
1892
Mažas kamštelis, didelis pokytis
William Painter užpatentavo karūninį butelio kamštelį. Pažįstama dantyta metalinė detalė tapo svarbia alaus ir gaiviųjų gėrimų pakavimo dalimi. Kartais alaus istoriją pakeičia ne naujas ingredientas, o būdas sandariai uždaryti butelį.
1909
pH skalė gimsta alaus laboratorijoje
„Carlsberg“ laboratorijoje dirbęs S. P. L. Sørensen sukūrė pH skalę tirpalų rūgštingumui ir šarmingumui nusakyti. Ji padėjo tirti ir alaus gamyboje vykstančias reakcijas. Šiandien šį trumpinį sutinkame gerokai toliau nei prie alaus katilo.
Arčiau mūsų dienų
1935
Alus persikelia į skardinę
JAV rinkoje pasirodė pirmosios alaus skardinės. Tai buvo kitoks pakavimo būdas nei mums įprasta lengva skardinė su atidaromu liežuvėliu: ankstyvoms pakuotėms reikėjo atidarytuvo. Keitėsi ne pats gėrimas, o tai, kaip jį patogu gabenti ir atidaryti.
1959
Lengvesnė pakuotė
„Coors“ pristatė visiškai aliumininę alaus skardinę. Šis etapas primena, kad net paprasta pakuotė turi savo techninę istoriją: metalai, dangos ir atidarymo būdai keitėsi dešimtmečiais. Dabartinė skardinė neatsirado vienu bandymu.
1965
Maža darykla gauna antrą progą
Fritz Maytag įsigijo sunkumų patyrusią San Fransisko „Anchor“ daryklą. Šis žingsnis tapo vienu JAV mažųjų daryklų atgimimo atspirties taškų. Greta didelių gamintojų atsirado daugiau vietos savitam alui ir mažesnei gamybai.
1978
Namų aludariams atsiveria durys
JAV prezidentas Jimmy Carter pasirašė įstatymą, kuris federaliniu lygiu įteisino alaus virimą namuose asmeniniam vartojimui. Tais pačiais metais įkurta Amerikos namų aludarių asociacija. Receptų mainai ir mokymasis iš kitų tapo svarbia šios bendruomenės dalimi.
2016
Alaus kultūra – gyvas paveldas
Belgijos alaus kultūra įrašyta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Įvertintas ne vienas konkretus alus, o gamybos žinios, įvairovė ir žmonių papročiai. Aludarystė čia matoma kaip perduodama patirtis, kurią palaiko bendruomenė.